- mandatas
- mandatas statusas T sritis Politika apibrėžtis Rinkėjų suteiktas įgaliojimas išrinktiems asmenims ar valstybės pareigūnams atstovauti jų interesams renkamoje vienasmenėje ar kolektyvinėje atstovaujamojoje institucijoje (parlamente, savivaldybės taryboje ir pan.); partijų atstovaujamojoje institucijoje gauti mandatai arba turimos vietos (balsai). Konstitucinėje teisėje ir politinėje praktikoje žinomi imperatyvaus ir laisvojo mandato principai. Imperatyvus mandatas reiškia, kad išrinktas tautos atstovas yra įpareigotas tesėti per rinkimus duotus pažadus ir privalo atsiskaityti jį išrinkusiam subjektui, t. y. rinkėjams. Jei šių prievolių nesilaikoma, rinkėjai turi teisę išrinktą atstovą atšaukti iš pareigų pirma laiko. Laisvasis mandatas reiškia, kad išrinktas tautos atstovas negali būti varžomas jokių įsipareigojimų ir savo pareigas vykdo vadovaudamasis tik savo įsitikinimais, sąžine, konstitucija, kitais įstatymais ir formaliai niekam (rinkėjams, partijoms, interesų grupėms) neprivalo atsiskaityti už savo veiklą. atitikmenys: angl. mandate ryšiai: susijęs terminas – parlamentas susijęs terminas – parlamento frakcija
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.